Baigtas Vilniaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projektas

Baigtas vienas sudėtingiausių projektų „Arginta“ veiklos istorijoje – Vilniaus nuotekų valymo įrenginių (nuotekų valyklos) rekonstrukcija. Pirmasis rekonstrukcijos etapas baigtas prieš metus – 2023 m. rugsėjo mėn. Antrojo rekonstrukcijos etapo užbaigimo ceremonija įvyko lygiai po metų. Investicijų suma į abu rekonstrukcijos etapus siekia daugiau nei 50 mln. eurų. Projektinis vidutinis Vilniaus nuotekų valyklos pajėgumas – 129 100 m3/d, maksimalus – 225 000 m3/d, ekvivalentinis gyventojų skaičius – 532 220 gyv.

Nuo pat pradžių šis projektas buvo kupinas iššūkių. Pirmiausia, pats konkursas dėl nuotekų valyklos rekonstrukcijos buvo skelbtas 4 kartus. Vien šis faktas rodo, kiek daug sunkumų teko įveikti, nes būtiniems darbams atlikti buvo numatytas kritinis biudžetas. Tačiau buvo nuspręsta pateikti ne tik techninį, bet ir finansinį pasiūlymą, kad Vilniaus miestas neliktų be NVĮ rekonstrukcijos, kuri buvo būtina ir dėl susidėvėjusios įrangos, ir dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. Svarbu ir tai, kad valymo įrenginių pirmojo etapo rekonstrukcija buvo finansuojama iš Europos Sąjungos solidarumo fondų, kuriems buvo skirtas 80 proc. intensyvumo finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų. Taigi šios investicijos neužguls ant sostinės gyventojų ir įmonių pečių.

Galiausiai, po 2 metus trukusio pasirengimo, kelių pakartotinių viešųjų pirkimų 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašyta sutartis dėl Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos. Didžioji dalis oficialių derybų ir pasirengimo vyko per pirmąjį COVID-19 karantiną, nuotoliniu būdu. Prie projekto dirbo daugiau nei 15 inžinierių komanda iš Lietuvos ir Italijos, tad tai buvo nemenkas iššūkis.

Paspartėjus atstatymo darbams, prasidėjo antroji COVID-19 banga, o vėliau ir karas Ukrainoje. Pasekmes pajutome iš karto – kasdien didėjo medžiagų ir darbų kainos, trūko tiekimo, o tai kėlė didelį susirūpinimą tiek dėl projekto biudžeto, tiek dėl jo užbaigimo terminų. Nepaisant neplanuotų iššūkių, projektas buvo baigtas numatytu laiku.

Didžiausia valymo įrenginio konstrukcija yra aerotankas, kurį sudaro 6 bioreaktoriai, kurių kiekvienas turi po 2 sekcijas. Bendras jo ilgis – 138 m, bendras plotis – 216 m, bendras gylis – 5,7 m. Aerotanko konstrukcijų rekonstrukcijai buvo skirtas ypatingas dėmesys. Žinant, kad 1993 m. statybos metu įvyko avarija, kai atliekant hidraulinį bandymą neatlaikė apkrovų ir sugriuvo pertvara tarp dviejų aerotanko bioreaktorių, buvo atlikta nemažai konstrukcinių tyrimų ir ekspertizių: ištirtos visos statinio konstrukcijos, atlikta esamo sutvirtinimo analizė. Taip pat buvo kreiptasi į ankstesnio projekto vyresnės kartos autorius, iš kurių gauta reikšmingos pagalbos ir patarimų dėl esamų konstrukcijų stiprinimo. Taigi buvo ištirtos visos kiekvieno aerotanko bioreaktoriaus sienelės ir dugnas ir pagal individualiai parengtus sprendimus sustiprintos iš dalies pakeičiant kalibruotą armatūrą. Aerotankų konstrukcijos buvo sėkmingai rekonstruotos ir išlaikė visus reikiamus bandymus.

Technologiniu požiūriu nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija taip pat kėlė iššūkių, nes per visą rekonstrukcijos laikotarpį reikėjo užtikrinti tiek nuolatinį nuotekų srautą per įrenginius, tiek nuotekų valymo procesą. Kadangi nebuvo galimybės laikinai nutraukti nuotekų tiekimo į Vilniaus nuotekų valyklą, buvo aptarta, priimta ir įgyvendinta nemažai individualių sprendimų, kaip techniškai atlikti perjungimus ir patikrinimus, užtikrinant nuolatinį nuotekų srautą, jų valymo procesą, saugų įrenginių eksploatavimą ir rekonstrukcijos darbus. Taigi kiekvieno nuotekų valymo grandinės elemento – bioreaktoriaus, nusodintuvo, paskirstymo ar surinkimo kamerų, taip pat kanalų, siurblinių ir kt. atjungimas, perjungimas ar apėjimas. – buvo kruopščiai suplanuoti. Pastarieji darbai vyko glaudžiai bendradarbiaujant su UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valymo įrenginių darbuotojais.

Pagrindiniai darbai, atlikti rekonstruojant Vilniaus NVĮ ir įrengiant technologines jungtis:

• Rekonstruota ir išplėsta uždarymo kamera, kurioje įrengti 4 elektrifikuoti uždarymo įtaisai.
• Pastatyti nauji nuotekų tiekimo į pirminį valymą latakai, kuriuose įrengta srauto matavimo įranga – 2 Venturi latakai, kurių kiekvieno našumas 8500 m3/h.
• Pastatytas naujas pirminio valymo pastatas, kuriame įrengti 6 dideli grioveliai su 10 mm pertvaromis, 6 maži perforuoti grioveliai su 6 mm angomis, taip pat smėlio nešėjų ir smėlio transportavimo, plovimo ir džiovinimo įranga.
• Pastatyta nauja aeracinė smėliavimo įranga, susidedanti iš 5 sekcijų, taip pat smėliavimo siurblinė.
• Pastatytas naujas pirminio valymo grandinės operatoriaus pastatas.
• Pastatyti ir sumontuoti biofiltrai, skirti pirminio valymo grandinės orui valyti, kuriuose įrengta automatinė drėkinimo sistema.
• Rekonstruoti 3 pirminiai sėdmaišiai, įrengiant naujus 54 m skersmens tiltus su skreperiais ir pirmą kartą Lietuvoje panaudota sraigtinė automatizuota užtvankų surinkimo sistema.
• Įrengta nauja surinktų nuotekų tiekimo, atskyrimo ir sausinimo sistema.
• Pastatyta nauja pirminio dumblo siurblinė.
• Rekonstruota biologinio valymo grandis – aeracinis indas, skirtas organiniams teršalams, fosforui ir azotui biologiškai šalinti. Jame sumontuoti lėtai judantys maišytuvai, dumblo mišinio siurbliai, aeracijos sistema su 26, 580 vnt. difuzorių.
• Pastatyta nauja orapūtė, kurioje įrengti 7 turbininio tipo pūstuvai. Kiekvienos orapūtės našumas – 14 900 N m3/h.
• Įrengtas naujas išorinio anglies šaltinio saugojimo ir dozavimo mazgas.
• Įrengtas naujas reagento, skirto fosforui šalinti cheminiu būdu, saugojimo ir dozavimo mazgas.
• Rekonstruota grįžtamojo dumblo siurblinė, kurioje renovuoti 6 Archimedo siurbliai, uždaromieji įtaisai.
• Pastatytas naujas 50 m skersmens antrinis filtras.
• Pakeisti nauji perteklinio dumblo ištuštinimo siurbliai ir rezervuarai, rekonstruoti ryšių kanalai, jų įranga ir vamzdynai, įskaitant 800 mm skersmens grįžtamojo dumblo vamzdynus.
• Pastatyta nauja tretinio valymo grandis, kurioje pirmą kartą Lietuvoje įrengti 6 diskiniai visiškai panardinami 10 μm audeklo filtrai, taip pat mikroplastiko šalinimo iš plovyklų sistema.
• Rekonstruota vietinė nuotekų ir drenažo siurblinė, kurioje surenkamos vietinės nuotekos ir dalis lietaus nuotekų ir perpumpuojamos į nuotekų valymo pradžią.
• Pastatytos dvi naujos modernios transformatorinės ir viena rekonstruota.
• Įdiegta nauja SCADA sistema, leidžianti visiškai automatizuoti nuotekų valymo procesus, o įrengtas oro tiekimas į aeravimo sistemą, kuris valdomas labiausiai atviro vožtuvo metodu, leidžia optimizuoti elektros energijos sąnaudas.
• Įrengta pirmoji Baltijos šalyse jungtis, skirta nuotekų tinklų plovimo turinio (žvyro, žvirgždo, smėlio) priėmimui ir valymui, kuri leidžia apsaugoti nuotekų valymo įrenginių įrangą nuo mechaninių pažeidimų.

Rekonstrukcijos metu buvo įdiegta nemažai modernių technologinių sprendimų, taikant naujausią pasaulinę praktiką. Kai kurie iš jų iki šiol Lietuvoje netaikomi, suprojektuoti ir įgyvendinti tik „Arginta“ komandos.

Ištekėjimams iš pirminių siterių išimti ir apdoroti įdiegta pažangi sistema: pirminių siterių ištekėjimai surenkami varžtais, pritvirtintais prie tiltelio. Pastarieji stumia išmetimus link panardinto siurblio, kuris juos nusiurbia nuo paviršiaus ir pašalina į siurbtuvą. Jame įrengtos dvi atskiros siurblių grupės, kurių viena neužterštas nuotekas iš siurblinės dugno grąžina į valymo procesą. Kita siurblių grupė siurbia plūdžių ir nuotekų mišinį nuo paviršiaus, kuris tiekiamas į flotatorių. Jame įrengta išlydyto oro flotacijos sistema (DAF), leidžianti atskirti ne tik akimi matomus antplūdžius, bet ir emulguotus riebalus iš nuotekų. Galiausiai nuotekos nusausinamos sraigtiniu presu, iš kurio patenka į konteinerį. Išsiliejimų pašalinimo efektyvumas siekia 95 %, po apdorojimo vidutinis nuotekų drėgnumas yra mažesnis nei 60 %.

Įrengtas tretinio valymo kontūras, kuriame sumontuoti diskiniai audinių filtrai, leidžia ne tik sumažinti skendinčiųjų medžiagų koncentraciją (vidutiniškai iki 3,5 mg/l), kitų teršalų kiekį išvalytose nuotekose, bet ir pašalinti mikroplastiko daleles, kurių birumas didesnis nei 10 μm. Mikroplastiko dalelėms atskirti nuo praustuvų naudojamos būgninės grotelės, kurių sietų akučių dydis yra 0,5 mm. iš kurių patenka į talpyklą. Plastiko atskyrimo nuo skalbinių efektyvumas yra daugiau kaip 70 proc.

Oro tiekimui įrengti turbininio tipo pūstuvai, kuriuose elektros variklis tiesiogiai prijungtas prie turbinos, t. y., be reduktoriaus, naudojami oro tipo guoliai. Apsisukimų skaičius yra apie 15000 aps/min, sukimosi greitis reguliuojamas dažnio keitikliu. Dėl pastarųjų sprendimų optimizuojamos elektros energijos sąnaudos. Aptarnavimo sąnaudos taip pat yra minimalios, palyginti su kito tipo orpūtėmis, nes nėra pavarų dėžės, nereikia reguliariai keisti tepalų.

Didžiuojamės, kad po rekonstrukcijos vilniaus nuotekų valykla tapo viena efektyviausių ir ekologiškiausių tokio dydžio nuotekų valyklų Baltijos šalyse.

UAB „Arginta“ pirmą kartą įrodė, kad yra viena iš pirmaujančių vandentvarkos srities įmonių, gebanti kokybiškai ir laiku įgyvendinti sudėtingus ir didelius vandentvarkos projektus net ir esant nepalankioms ekonominėms ir geopolitinėms aplinkybėms.

Leidinys 65_8-9,12 psl. Arginta